PASLAUGOS

Pastato energinio naudingumo sertifikatas tai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotas sertifikatas, kuriame yra įvertintas pastato energijos suvartojimas, pastato į aplinką CO2 išmetamas kiekis (skaičiuojamosios metinės rodiklių vertės 1 kv.m. pastato šildomo ploto) ir nurodoma energinio naudingumo klasė. Pastatai klasifikuojami į 7 klases: A, B, C, D, E, F, G. Aukščiausia yra laikoma A++ klasė, kuri nurodo labai energiškai efektyvų pastatą.

• Prieš pripažįstant pastatą ar jo dalį tinkamais naudoti.
• Jei pastatas parduodamas ir jo sertifikato galiojimo laikas pasibaigė arba pastatas nebuvo sertifikuotas, sertifikavimas turi būti atliktas prieš įforminant pastato pardavimą.
• Jei pastatas išnuomojamas ir jo sertifikato galiojimo laikas pasibaigė arba pastatas nebuvo sertifikuotas, sertifikavimas turi būti atliktas prieš įforminant pastato nuomą.
• Jei pripažįstama tinkama naudoti naujai statomo ar kapitaliai renovuojamo pastato dalis, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta, šios pastato dalies sertifikavimas privalomas.

• Statant, parduodant ar išnuomojant pastatus. Pastato statytojas (užsakovas) ar savininkas pirkėjui ar nuomininkui šių pageidavimu pateikia pastato energinio naudingumo sertifikatą, kurio galiojimo laikas turi būti ne ilgesnis kaip 10 metų. 
• Didesniems kaip 1000 kvadratinių metrų naudingojo ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, gydymo ir poilsio paskirties pastatams. Šiuose pastatuose gerai matomoje vietoje turi būti iškabintas žmonėms gerai įžiūrimas ne senesnis kaip 10 metų pastato energinio naudingumo sertifikatas.
• Kapitaliai renovuojamiems pastatams, kurių naudingasis plotas didesnis kaip
  1000 kvadratinių metrų. Šio punkto reikalavimai taikomi tiek, kiek tai techniškai, funkciniu požiūriu ir ekonomiškai įmanoma.

• Pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų charakteringos jų savybės ar išvaizda.
• Maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams.
• Laikiniems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus.
• Poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus.
• Atskirai stovintiems pastatams, kurių naudingasis patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų
• Nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties bei žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, t. y. pastatams, kuriuose ilgiau kaip keturis mėnesius per metus šildomas mažesnis negu 50 kvadratinių metrų naudingasis plotas, o likusi pastato naudingojo ploto dalis šildoma trumpiau kaip 2 mėnesius per metus arba jos šildymui naudojama technologinių procesų metu išsiskirianti šiluma.
• Nešildomiems pastatams.

• Sudaryti prielaidas energijos poreikio valdymui, nes energijos poreikio valdymas yra svarbi priemonė, leidžianti Europos Sąjungai daryti įtaką visuotinei energijos rinkai ir taip užtikrinanti energijos tiekimą atsižvelgiant į vidutinę trukmę ir ilgalaikę perspektyvą.
• Mažinti gyvenamųjų pastatų ir paslaugų sektoriaus energijos suvartojimą, kuris sudaro daugiau kaip 40% bendro energijos suvartojimo Europos Sąjungoje ir vis plečiasi; dėl tokios tendencijos šio sektoriaus suvartojamos energijos dalis augs, taip pat didės ir išskiriamo anglies dvideginio kiekis.